Gyvenimo Upė

Share

 

irmina-santaikaAr iš tikro egzistuoja sąlygų sistema pagal kurią žmogus turi gyventi bei tos „nerašytos teisyklės“ apie kurias tiek daug kalba įvairios religijos ir ideologijos? Ar būnant pasiekėjais šių kanonų mes galime tapti laimingais?

 Mus supantis pasaulis yra mūsų pačių taip sutvertas, kad jokiomis aplinkybėmis negalime prarasti sąvito kelio ir gyventi taip, kaip gyvena augalas ar kitas jam artimas prigimtimi gyvis. Kiekvienai gyvasčiai čia skirtas individualus veikimo laukas. Gimus žmogaus kūne, reikia atlikti tam tikras “žmogiškąsias” užduotis kurios tarsi pakelia jį į tolesnę (nebutinai aukštesnę) dvasinės evoliucijos pakopą. Tos užduotys čia gali būti ne visai malonios, kartais netgi skausmingos, tačiau jų neatlikus, tolesnis žmogaus vystymasis yra tarsi sustabdomas.

Žmogaus siela, prieš ateidama į šį pasaulį, pati renkasi savojo gimimo vietą ir laiką, nes jo dvasia puikiai žino ką siela nori/turi išmokti ir kur ji gali tai padaryti geriausiai. Todėl tai, kas lydi žmogų gyvenime, nėra paprastas atsitiktinumas (tiesa, tai nėra taip pat ir kažkokie rėmai kurių žmogus negalėtu pakeisti). Ateidamas į šią planetą ir vėl jis toliau vysto savo požiūrių sistemą nuo kurios ir priklauso jo laimės jausmas.

Visus žmogiškojo  mąstymo stereotipus sąlyginai galima skirstyti į pozityvius ir negatyvius savasties atžvilgiu: jie žmogui nėra primesti. Būti pozityviu/negatyviu žmogus renkasi pats. Kiek tie stereotipai pasireikš, nemažai priklausys nuo aplinkos kurioje žmogus pasirinks gimti bei augti, kaip jis bus auklėjamas, kur jis  mokysis ir dirbs, su kuo bendraus ir iš ko ims pavyzdį. Jeigu jis turės polinkį į negatyvumą ir atsidurs tarp “niekadėjų”, jis lengviau pažeidinės įstatymus ir taps panašiu kaip jo bendrai…  Patekęs tarp pozityvių ir meilingų žmonių, tas pats individas, nepaisant jo polinkio į tai kas “destruktyvu”, bus tarsi stabdomas veikti: jis kankinsis dėl savo ydų, norės kiek galima greičiau įveiki tuos trukdžius bei būti mylimu ir laimingu. 

Aukštesniosios Sąmonės Pasauliai, pažindami žmogų, labai aktyviai teikia jam pagalbą. Tik paprašyki ko nors, ir jie tuoj pat pasirengę padaryti mums paslaugą. Žmogus čia ateina būti mylimu ir saugiu, net jei ir pačias nemaloniausias pamokas jis turi išmokti.  Tiesa, pasitaiko, kad jį suklaidinti mėgsta įvairūs jo bendradraugiai-linksmavaliai, kurie manipuliuoja jo jausmais, siekdami asmeninės pagalbos. Dažnas jų tai daro  nepiktybiškai, tiesiog dėl tam tikrų energijų stokos ar tiesioginio jų disbalanso. Juos mes galėtume sulyginti su mūsų kelyje pasitaikančiais  piligrimais, kurie netyčia mums pasiklydus, nurodo mus klaidingą direktorijos kryptį, nes patys vis dar klaidžioja tamsoje ir vieni prisibijo kur toliau nuklysti. Tad, prieš eidami paskui kokį nors svarbų, daugiabalsį ar dorybingą šauklį, visada yra svarbu suklusti ir permąstyti savąjį kelią, kad nepasiklystume kitų svajonėse ir kitų siekimuose.

Gal todėl ir nevalingai teigiame, kad kiekvienas mūsų esame savojo gyvenimo kalvis. Visi mes pasąmonėje žinome, kad tik save tinkamai realizavęs ir eidamas teisinga kryptimi, žmogus patiria didelį pasitenkinimą savimi bei savo socialiniu statusu. Žinome, kad šią gyvenimo atkarpą, toks žmogus, baigs su džiaugsmingu virpesiu širdyje ir palaimins visą kas gyvą esą aplink jį.  Priešingu atveju, pasiklydęs savigailoje, jis palaipsniui degraduos, bus kamuojamas nevilties ir ligų bei praras dvasinę ramybę. Dažnai ši būsena tęsiasi ir toliau, t.y. net ir išėjus jam iš šios planetos. Tad, ar verta būti nelaimėliu, jei mums duotos visos galimybės būti laimingiems? 

Ar mūsų gyvenimas nepanašus į stovyklą prie nuostabios sraunios upės? Pamenate tuos viliojančius ir akį traukiančius jos slenksčius bei kriokliukus? Ar girdėjote tada jos meilingą kalbą? Ši upė visada buvo ir visada bus truputėli padykus, ir tikrai neleis mums likti pasyviais valties keleiviais. Ji visada kvies mus būti entuziastingais ir kūrybingais pakeleiviais. Ji vilios mus savąja mūša bei prašys padaryti ją savąja drauge, mylimąja ar bendražyge. Ji kvies mus įdomiam bei nepakartojamam  nuotykiui, nes ji yra sukurta mūsų būti mums. Keliauti ja mums ar ne, kokį pasirinkti kelionės laiką ir tikslus, tik mums.

Būkite palaiminti ir laimingi,
Irmina

 

 

No comments yet.

Jūsų Nuomonė